prielipka

×príelipka (hibr.) sf. (1) 1. žr. 1 prielipa 3: Toks te verpimas: privarvolijo príelipkom Pbs. Labai blogai suverpta: vienos príelipkos Pbs. ║ Aš vysiu botagą, o tu príelipkų padaryk Grl. 2. meilužė; plg. 1 prielipa 6: Ką jis sugyvęs su pačia, kad príelipką turi! Vrb.